Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Informacija

2013-05-21




GERĄ AMATĄ TURĖSI-BĖDOS NEREGĖSI


Sekminių išvakarėse, Biliūnų kaime ant vaizdingo Nevėžio kranto, Romo ir Vandos Liekių sodyboje, subolavo baltastogės pavėsinės.Tai jaukios užuovėjos Kauno rajono amatininkams: drožėjams, pynėjams, audėjoms. Jie sugužėjo į Kauno rajono tradicinių amatų centro atidarymą.Tarp jų- neseniai į tautodailininkų gretas įžengusi kačerginietė mezgėja Anzelma Laurinavičienė. Iš tolo švietė jos nėriniuotos staltiesės, skaros, riešinės.
Kiemeliuose savo krašto tradicinius amatus pristatė svečiai čekai, suomiai, lenkai.

Ir aš ten buvau, alų midų gėriau...

Suvažiavę Kauno rajono bendruomenių entuziastai pristatė savo krašto kulinarinį paveldą. Vilkijiečiai virė žuvienę, ežerėliečiai-šiupinienę, kitur kvepėjo sūriais, putojo alutis.
Kačerginietė Beatričė Vaitekūnienė gyrė kvapnias Kačerginės giriose surinktų mėlynių uogienes, visus vaišino žolelių ir medaus arbata. Gera nuotaika, plačia šypsena užbūrę, puriais blynais visus lepino, vaišino Milda Gintilienė ir jos didžioji pagalbininkė dukrelė Auste. Tačiau karščiausių komplimentų sulaukė ne jos, o gaspadorius Egidijus, kuris ne tik malkas skaldė, ugnelę kūreno, bet ir blynus maišė, kepė ir nenuilsdamas juos ragavo. Pasikonsultavusi su patyrusiomis Kačerginės girių raganomis,atsiraitojusi rankoves, dilgėlių padažą suko Rūta Borutienė, jai į talką skubėjo Jolanta Petrylė. Na, o kai praeiviai Kačerginės šaltinio vandenyje virtos pienių kavos gurkšteldavo, tai ir pakartot paprašydavo.

Kiekviena pušis savo šilui ošia

Ne vienas klausė, kur ta Kačerginė, kad nei ardamas, nei sėdamas, po pušele sėdėdamas nuo gardėsių gali liežuvį praryti. Į visus klausimus atsakyti spėjo, su visais maloniai bendravo, kalbėjo Raimundas Bartkus- Kačerginės bendruomenės „Vizija“ vadovas. Jam į pagalbą skubėjo Aistė Ivanovaitė-Petraitienė,- tikras Kačerginės vaikas, sklidinas kūrybos lašas, sukūrusi neprilygstamą odę Kačerginei. “Iš saujos senbuvių žvejų ir inteligentiškų poilsiautojų išaugęs žarsteklio (kačergos) formos miestelis apdegina širdis jį pamačius ir žarsto jas likusį gyvenimą .Todėl tikrai ne viena pora, pavaikštinėjusi Nemuno pakrante ar Meilės alėja Kačerginėje, įkūrė šeimas būtent čia. Pušyno melancholija ir rytinio Nemuno rūkų sangrūdos nepamiršta niekas. Ir užsispyręs mechanikas, prisiekęs neparašyti nė posmo ir atsižadėjęs romantikas Kačerginėje sutraiškys visus pažadus, kaip Nemunas sudaužo didžiausias lytis pavasarį“,-teigė kulinarinio paveldo reklamos autorė.

Ne tas meistras, kuris pradeda..

...o tas, kuris užbaigia. Taip šmaikštavo, lietuviškas patarles apie darbą barstė renginio vedėja Zita Kelmickaitė. Ne šeipsau barstė,-lietuvišką darbštumą gyrė. Jo pavyzdys- Liekių sodyba - technikos muziejus.
Kačerginės kultūros centro kaimo kapela „Nemuno vingis“-14 muzikantų ir skardžiabalsių dainininkų kolektyvas prie vartelių visus pasitiko nuotaikinga melodija. Su dainuojančiais ir grojančiais į ritmą lingavo, viršūnėlėmis siūbavo, mielą pavėsį skleidė Sekminių berželiai. Prieš dvylika metų darbščių Romo ir Vandos Liekių rankomis pasodinti medeliai augo, tvirtėjo drauge su technikos muziejumi. Į tradicinio amatų centro atidarymą šaukė ne kviesliai, o kiekvieno lietuvio ausiai jau kažkur girdėtas, mielas kalvės kūjo dūžis. Renginio vedėja apie sunkų kalvio amatą atminė: kalvis ir ant akmens atsisėdęs duoną valgys. „Nemuno vingiui“ trenkiant maršą, buvo perkirpta simbolinė centro atidarymo juosta. Kauno rajono meras Valerijus Makūnas džiaugėsi, kad ne tik Kernavė, ne tik Nida, bet ir Kauno rajonas turės tradicinių liaudies amatų pristatymo centrą.
Šventės dalyviai dėkojo šventės šeimininkui, skaičiuodami jo veiklos dešimtmečius ir nuveiktus darbus-ateities šimtmečiams.

Lina Sinkevičienė

<- Atgal